Man jau seniai patiko žaisti žaidimą „1000 kilometrų per dieną motociklu“. Man tai yra magija. Kartą per dvi dienas pravažiavau 2000 km ir užsikabinau. Pamačiau, kad tokios kelionės puikiai veikia kaip aktyvi meditacija. Tačiau, kaip ir praktikuojant bet kokią kitą meditacijos techniką, protu jos naudos greitai neapčiuopsi. Tik per ilgesnį laiką gali pamatyti, kad būsena, mintys, reakcijos, santykis su aplinka keičiasi ir lengvėja. Žemėlapyje neradau daug pasirinkimų, į kurią pusę galėčiau keliauti po 1000 kilometrų per dieną daugiau nei savaitę. Kadangi esu biudžetinis keliautojas, nusprendžiau aplankyti tolimiausią paplūdimį, į kurį galima patekti išvengiant motociklo transportavimo oru ar vandeniu – Japonijos jūros paplūdimį.

11 000 kilometrų. Vienas

Namus palikau 2016 metų liepą. Kad nukeliaučiau iki ryčiausio Rusijos taško, Vladivostoko, teko įveikti šimtakilometrines eismo spūstis rytų Rusijoje, sukti tūkstančius nuobodžių kilometrų per beržų giraites ir pelkes.

Dienomis kaitino 40 laipsnių kaitra, naktimis – lengvas šaltukas. Kapojo milijonai uodų. Kasdien po keletą kartų plovė lietus. Ši savižvalga truko 14 dienų. Nuvažiavau 11 000 kilometrų. Vienas.

Minčių srautas bandė kelti problemą ir ieškoti atsakymų – ar tinka važiuoti į Rusiją. Mes, lietuviai, galime teigti, kad pažįstame rusus kaip tautą. Keliavimas per Rusiją suteikia saugumo jausmą. Man, kaip biudžetiniam keliautojui, svarbu buvo ir tai, kad tiek maistas, tiek degalai nebrangūs, nėra kalbos barjero, nes moku rusų. Paprasčiau gali būti tik Lietuvoje.

Medituotojas ant motociklo

„Galbūt tai, kad Karolis gimė Druskininkuose, sveikatą puoselėjančiame kurorte, pavertė jį tokiu bebaimiu ir pakeliančiu skausmą“

– žurnalistas Craig Campbell, „The Sunday Post“.

Esu paprastas žmogus, toks, kaip daugelis. Mano baimės šaknys nėra mažesnės nei kitų, jaučiu skausmą, bet svarbu suvokti, kas vyksta galvoje tuo metu, kai išgyveni potyrius. Mes visi turime kūnus, bet ne visi bandėme išsėdėti 10 ar daugiau valandų, ir dar keletą dienų iš eilės.

Važiavimas vienacilindriu motociklu, nepritaikytu ilgiems maršrutams, yra važiavimas 12 valandų tiesiu stuburu. Kartais gyvenime pakaktų tik to kaip dvasinės praktikos, o savo atveju aš susieju praktiką su važiavimu. Pradedu nuo juslių, tada einu emocijų link – pamatau džiaugsmo, laimės šaknis, kiek visa tai tikra, kaip jie atsiranda ir pradingsta. Esu girdėjęs, kad žmonės bijotų sutikti tokį medituotoją ant motociklo savo kelyje. Tačiau nesu „išplaukęs“, kaip tik esu maksimaliai čia ir dabar. Mano važiavimo principas yra stebėti, kur esu šiuo metu, kur yra mano dėmesys, tyrinėti.

Pirmomis kelionės dienomis, nuvažiavus 500 kilometrų per dieną, keliavimas tampa pakankamai meditatyvus, vėliau meditacija iš esmės nebesibaigia. Vilnius–Vladivostokas, 11 000 kilometrų, savižvalgos išvyka.